In 2016 in the world's most famous portrait competition, the BP Portrait Award, which is organized annually by the National Portrait Gallery (NPG) in London, Laura Guokė became the winner in the Travel Award category for the painting portrait Petras (acrylic on canvas, 146 x 200 cm) In 2019 Laura Guoke was one of the six portrait artists and BP Portrait Award winners from around the world who were featured in the BBC World News GMT documentary Portrait of the Artist ( https://www.bbc.co.uk/programmes/n3ct6mj6) dedicated to the 30th anniversary of the BP Portrait Award competition. After this competition, the portrait paintings Rima and Muhammed Ahmed (acrylic, canvas, 150 x 100 cm) and Monika (acrylic, canvas, 150 x100 cm), created by the artist in the Ritsona refugee camp (Greece), where the artist not only painted, but also volunteered was exhibited at National Portrait Gallery, London and Royal Albert Memorial Museum, Art Gallery Exeter, Scottish National Portrait Gallery, Edinburgh Sunderland Museum and Winter Gardens. The portraits were acquired by the MO Museum in Vilnius, from whose collection for the exhibition Why It's So Hard to Love, (2020-2021) they were chosen by the curators - Dutch multimedia artist Saskia Boddeke and director Peter Greenaway.
No less impressive are other international evaluations of Laura Guokė's work: in 2018 her painting Boy from Aleppo (oil, acrylic, canvas, 150 x 100 cm) was awarded the First prize at the international competition of the Three Bridges Foundation (Poland), and in 2021 at the Locarno Film Festival (Switzerland) the artist was awarded the International Special Prize of Independent film critics prize Boccalino d'Oro 2021 (Premio Boccalino d'Oro 2021 Locarno) for the artistic painting and video project The Three Worlds. Her most recent award is 1st prize in the category of Figurative Artworks at the Chianchiano Biennale (2022, Museo d’Arte di Chianciano, Italy).
It seems that two layers weave together in her artworks: enigma of human existence explored by the artist by going deep into subconscious processes through self-contemplation, philosophical reflections; and socially relevant and sensitive topics (refugees, war, woman's place in society, etc.). It is no coincidence that some of the works of art created by the artist few years ago (as for e.g., Destructed Universe, 2021; The Room of Choice, 2015) today may be perceived as almost prophetic, as the sense of the approaching threat to the world, the Apocalypse. Nevertheless, the author's disposition is rather calm as she believes that the evil is a mere set-off to the good that is rendered by artwork.
Originality of Laura Guokė's artwork is predetermined not only by her engaged civic stance, her unique vision of the world but also by her specific visual language. Figuratively, it could be defined as a conceptual documentary which is based on both, the principles of classical historical art and their interpretation answering the contemporary concept of art of the 20th century. On the one hand, the principles of figurative (figural) painting: volume and space, linear perspective and effective as though in the paintings by Caravaggio modelling of three-dimensional form by light and shadow interrelation are close to the artist. On the other hand, Laura Guokė who professionally manages not only an academic drawing, classical painting technique, also uses a digital photography as a primary material. Nevertheless, the base of her works of art is not an enlarged copy of a photographic image, but the author's drawing which in the process of creation becomes the nuanced impasto painting. Therefore, unlike the label of photorealism, hyperrealism and superrealism often attached to the artist, she does not simulate the photographic image but creates a new reality which is the reflection of her inner sense based on the close life observation.
The audience of the artwork by Laura Guokė is required not only concentration but also some intellectual background. Whereas those who are astounded by the artist's works due to their incredible image vividness, the illusion of reality close to 3D expression, should remember one often forgotten simple truth that each work of art is a newly created world.
Art critic dr. Danute Zoviene
2016 m. žymiausiame pasaulyje portretų konkurse BP Portrait Award, kurį kasmet rengia Nacionalinė portretų galerija (NPG ) Londone, Laura Guokė tapo nugalėtoja Travel Award kategorijoje už tapybinį portretą Petras (akrilas, drobė, 146 x 200 cm) ir kaip viena iš šešių pasaulio menininkų, laimėjusių šio konkurso apdovanojimą buvo pristatyta 2019 m. BBC dokumentiniame filme Menininko portretas (Portrait of an Artist; https://www.bbc.co.uk/programmes/n3ct6mj6), skirtame konkurso BP Portrait Award 30-mečiui. Po šio konkurso Ritsonos pabėgėlių stovykloje (Graikija), kur menininkė ne tik tapė, bet ir savanoriavo, jos sukurti portretai Rima and Muhammed Ahmed (akrilas, drobė, 150 x100 cm); Monika (akrilas, drobė, 150 x100 cm), buvo eksponuoti Londono nacionalinėje portretų galerijoje, Ekseterio karališkajame Alberto memorialiniame muziejuje ir meno galerijoje (2017), Škotijos nacionalinėje portretų galerijoje, Edinburge, Sunderland muziejuje (2018). Portretus įsigijo MO muziejus Vilniuje, iš kurio kolekcijos parodai Kodėl taip sunku mylėti? (2020–2021) juos pasirinko kuratoriai – Olandijos multimedijų menininkė Saskia Boddeke ir režisierius Peteris Greenaway'jus.
Ne mažiau įspūdingi ir kiti tarptautiniai Lauros Guokės kūrybos įvertinimai: 2018 m. jos nutapytas Berniukas iš Alepo (aliejus, akrilas, drobė, 150 x 100 cm) tarptautiniame Three Bridges Foundation konkurse (Lenkija) buvo įvertintas Pagrindiniu prizu (First prize), o 2021-aisiais Lokarno kino festivalio metu (Šveicarija) menininkė buvo apdovanota tarptautine Specialiąja nepriklausomų kino kritikų premija Boccalino d'Oro 2021 (Premio Boccalino d'Oro 2021 Locarno) už meninį tapybos ir video projektą Trys pasauliai. 2022m. skirta Pirmoji premija Figūratyviojo meno kūrinių kategorijoje Chianciano meno bienalėje, vykstančioje Museo d’Arte di Chianciano (Italija).
Lauros Guokės kūryboje persipina tarsi du klodai: žmogiškosios būties mįslė, kurią menininkė tyrinėja gilindamasi į pasąmoninius procesus per savikontempliaciją, filosofinius apmąstymus; ir socialiai aktualios bei jautrios temos (pabėgėliai, karas, moters vieta visuomenėje etc.). Neatsitiktinai kai kurie menininkės kūriniai, sukurti prieš kelerius metus (pvz., Sunaikinta Visata, 2012; Pasirinkimo kambarys, 2015), šiandien suskamba beveik pranašiskai – kaip pasauliui artėjančios grėsmės, apokalipsės nuojauta. Tačiau apie tai autorė kalba ramiai, tikėdama, kad atsvara blogui yra gėris, kurį teikia kūryba.
Lauros Guokės kūrybos savitumą lemia ne tik angažuota pilietinė pozicija, savitas pasaulio matymas, bet ir specifinė plastinė kalba. Sąlyginai ją galima būtų apibudinti, kaip konceptualų dokumentalumą, kuris remiasi ir klasikinės istorinės dailės principais, ir jų interpretacija, atliepiančia šiuolaikinę XXI a. meno sampratą. Viena vertus, menininkei artimi figūrinės (daiktiškosios) tapybos principai: tūris ir erdvė, linijinė perspektyva bei efektingas, tarsi Caravaggio paveiksluose, trimatės formos modeliavimas šviesos ir šešėlių santykiais. Antra vertus, profesionaliai valdanti ne tik akademinį piešinį, klasikinės tapybos techniką, Laura Guokė kaip pirminę medžiagą pasitelkia ir skaitmeninę fotografiją. Tačiau jos kūrinių pamatas – ne išdidinta fotovaizdo kopija, o autorinis piešinys, kuris kūrybos procese tampa niuansuota pastozine tapyba. Todėl skirtingai nuo neretai menininkei „klijuojamos“ fotorealizmo, hiperrealizmo ar superrealizmo stilistikos etiketės, ji neimituoja fotografinio vaizdo, o kuria naują realybę, kuri yra jos vidinės pajautos atspindys, paremtas atidžiu gyvenimo stebėjimu.
Iš žiūrovų Lauros Guokės kūryba reikalauja ne tik susitelkimo, bet ir tam tikro intelektualaus pasirengimo. O tiems, kuriuos menininkės kūriniai pribloškia neįtikėtinu vaizdų tikroviškumu, realumo iliuziją, artima 3D raiškai, derėtų prisiminti vieną dažnai pamirštamą tiesą, jog kiekvienas meno kūrinys – tai naujai sukurtas pasaulis.
Menotyrininkė dr. Danutė Zovienė
